Kartais. Ir tokie atvejai mūsų darbe yra didelis džiaugsmas. Papasakosiu vieną neseną atvejį. Į biurą atėjo trise: jauni, gražūs tėveliai ir daili trejų metukų dukrytė. Kadangi stengiamės laikytis principo – apginti silpniausią, t. y. vaiko teisę gyventi šeimoje kartu su tėvu ir motina, tai aš ir uždaviau tėveliams klausimą: kokia yra skyrybų priežastis? Ir gavau atsakymą: meilė baigėsi. Nepraleidau progos paklausti, ar jie žino, kad meilės euforija, kuri pagal įvairius mokslininkų atliktus tyrimus tarp įsimylėjusių porų tęsiasi apie trejus metus, visada baigiasi, o paskui sutuoktiniai patys privalo išmokti patenkinti vienas kito meilės poreikius: žmona turi jausti, kad vyras ja rūpinasi, ją supranta ir gerbia, yra jai atsidavęs ir užtikrina savo meilę, o vyras turi jausti, kad žmona jį vertina, pripažįsta ir gėrisi juo, kad yra jam palanki, pasitiki juo ir jį padrąsinti. Mes dar ilgai kalbėjomės, kas yra meilė ir kaip ji atsiranda iš sutuoktinių kasdienio kantraus rūpinimosi vienas kitu ir savo vaikais, kol pamačiau, kaip jų akyse suspindo ašaros. Jie man pasakė, kad dar viską apgalvos, tačiau jei vis tiek neras sprendimo, norės, kad aš sutvarkyčiau jų santuokos nutraukimo formalumus. Daugiau jie į mane nesikreipė, tik po kiek laiko paskambino ir paprašė priminti, koks autorius yra aprašęs šiuos santuokos išsaugojimo principus. Aš jiems priminiau: tai Džonas Grėjus (John Gray). Tikrai nustebsite skaitydami jo patarimus.