Skyrybos su būsto paskola

Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Visuomet pasiūlysime tinkamą ir gerą sprendimo variantą bei atsakysime į rūpimus klausimus.

Sutuoktiniams gyvenant santuokoje ir nusprendus įsigyti būstą, paprastai nėra pernelyg sureikšminamos aplinkybės, susijusios su pradinio įnašo būsto įsigijimui kilme, būsto paskolos sutarties sąlygomis ar tai, kuris iš sutuoktinių mokės įmokas bankui bei iš kokių lėšų tai bus daroma. Ir tai yra suprantama, kadangi sutuoktiniai tikisi, kad būstas yra perkamas bendram jų šeimos gyvenimui, o būsto paskolą jie grąžins bendromis jėgomis. Tačiau santykiams pakrypus priešinga linkme, minėti klausimai tampa itin aktualūs. Skyrybose turint būsto paskolą visada kyla klausimų, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis turi būti padalinamas santuokoje įgytas būstas ir kaip toliau turės būti vykdoma prievolė bankui grąžinti būsto paskolą. Dėl šių priežasčių skyrybos su būsto paskola pasižymi tam tikra specifika.

Teismas ar notaras, nutraukdamas santuoką, visais atvejais turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Vadovaujantis bendrąja taisykle, apibrėžiančia sutuoktinių turto teisinį režimą, santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teisės aktai įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, teismas ar notaras, nutraukdamas santuoką, įgytą santuokoje būstą sutuoktiniams paprastai padalija lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad įstatymas numato ir tam tikras šių taisyklių išimtis, pagal kurias turtas, įgytas santuokoje, gali būti pripažintas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, ar atvirkščiai – vieno sutuoktinio asmeninis turtas gali būti pripažintas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe; taip pat galimos situacijos, kuomet teismas būstą, esantį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, sutuoktiniams padalija nelygiomis dalimis. Plačiau apie turto padalijimą skyrybų procese skaitykite skyriuje „Skyrybos ir turto dalybos“.

PRIEVOLIŲ NUSTATYMAS

Kitas aktualus klausimas skyrybose turint paskolą yra tolimesnis prievolių pagal būsto paskolos sutartį vykdymas. Nutraukiant santuoką, teismas arba notaras turi nustatyti ne tik sutuoktiniams priklausantį turtą, tačiau ir sutuoktinių turimas prievoles kreditoriams. Turi būti nustatomos tiek asmeninės, tiek bendros sutuoktinių prievolės ir atitinkamai išsprendžiamas klausimas dėl tolimesnio šių prievolių vykdymo nutraukus santuoką. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose dalyvauja ir sutuoktinių kreditoriai, kurie turi teisę pareikšti nuomonę dėl prievolių padalijimo sutuoktiniams. Nutraukiant santuoką bendru sutarimu turi būti gaunamas ir teismui arba notarui pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, kurioje aptariamas prievolių šiam kreditoriui vykdymas, priešingu atveju teismas arba notaras tokios sutarties netvirtina. Jeigu santuoka yra nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės, sutuoktinis, reiškiantis teismui ieškinį, kartu turi pateikti ir kreditorių sąrašą, pagal kurį teismas išsiunčia pranešimus, kviesdamas kreditorius pasisakyti dėl sutuoktinių prievolių padalijimo.

Prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės ir solidariosios sutuoktinių prievolės, yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

Bendros sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį. Teismas šiuo atveju nutraukdamas santuoką kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį. Tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Tam tikrais atvejais, solidarioji sutuoktinių prievolė teisės aktuose yra preziumuojama, pavyzdžiui, pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai.

BŪSTO PASKOLOS MOKĖJIMAS IŠSISKYRUS

Sutartis su banku dėl būsto paskolos, sudaryta esant santuokoje, paprastai yra laikoma sudaryta šeimos interesais, todėl ir prievolės, kylančios pagal šią sutartį, pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Sprendžiant klausimą ar prievolės pagal būsto paskolos sutartį turi būti laikomos dalinėmis ar solidariomis sutuoktinių prievolėmis, turėtų būti atsižvelgiama tiek į paskolos paskirtį, tiek į paskolos sutarties sąlygas. Teismų praktikoje dažniausiai nurodoma, kad būsto paskola yra imama šeimos namų ūkio išlaikymui, t.y. šeimos būsto įsigijimui, todėl pripažįstama, kad prievolės pagal būsto paskolos sutartis yra solidariosios sutuoktinių prievolės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankai, suteikdami būsto paskolas dažniausiai vertina abiejų sutuoktinių finansinę padėtį, bendras šeimos pajamas ir įsipareigojimus, todėl būsto paskolų sutartyse įtvirtina, kad paskolos gavėjų prievolės grąžinti paskolas yra solidarios. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių prievolės pagal būsto paskolos sutartį paprastai yra pripažįstamos kaip bendros solidarios sutuoktinių prievolės, o sutuoktiniai – solidariais banko skolininkais, turinčiais bendrą pareigą grąžinti visą būsto paskolą.

Kai sutuoktiniai yra solidariai įsipareigoję bankui pagal būsto paskolos sutartį, teismai bei notarai laikosi nuomonės, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidarių skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad prievolė būtų modifikuota, t.y. prievolė grąžinti paskolą būtų palikta vienam iš sutuoktinių, pripažįstant ją asmenine vieno sutuoktinio prievole, ar prievolė grąžinti paskolą būtų padalijama, t.y. taptų daline buvusių sutuoktinių prievole. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nėra modifikuojamos. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus visiškai ar iš dalies neįvykdyta.

Remiantis išdėstytu, galima daryti išvadą, kad skyrybos su būsto paskola yra pakankamai sudėtingas procesas. Dėl šios priežasties, skyrybose paėmus paskolą jums gali būti reikalingas skyrybų advokatas. Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, prievolių pagal būsto paskolos sutartį vykdymo klausimą tikslinga aptarti su paskolą suteikusiu banku, žinoti jo nuomonę dėl galimybės prievolę modifikuoti į asmeninę ar dalinę, ir būti pasiruošus. Skyrybų advokatai gali patarti dėl derybinės pozicijos ar atstovauti vedant derybas su kreditoriais, taip pat padėti visame santuokos nutraukimo procese, kad skyrybos su būsto paskola būtų kiek įmanoma mažiau finansiškai nuostolingos. Jeigu nėra susitariama dėl konkretaus teisinių paslaugų paketo, skyrybų advokatų paslaugų kaina yra 100 EUR už vieną paslaugų teikimo valandą.

Būtina surinkti visus su paskola susijusius dokumentus, gauti pažymą iš banko apie likusį nepadengtą kreditą ir su banko vadybininku aptarti skyrybų sutarties nuostatą dėl tolesnio kredito dengimo tvarkos. Arba visus šiuos klausimus patikėti spręsti advokatui.

Surenkami visi dokumentai, patvirtinantys turto įregistravimą, sutariama dėl turto vertės ir paprastai viskas dalinama per pusę. Jei dalintis pusiau neįmanoma ar nenorima, mokamos atitinkamos kompensacijos pinigais.