Skyrybos ir vaikų dalybos

Skyrybos ir vaikų dalybos – vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas. Dėl šios priežasties sutuoktiniams, ketinantiems nutraukti santuoką, reikėtų žinoti kaip teismai sprendžia tokio pobūdžio bylas, į ką atsižvelgia nustatydami vaikų gyvenamąją vietą bei bendravimo su vaiku tvarką.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant.

Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu. Teismas, spręsdamas klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, vadovaujasi vaiko interesais, taip pat atsižvelgia į vaiko norą.

Siekiant nustatyti, kas yra geriausia vaiko interesams, teismas paprastai vertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgia į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas ir užimtumą.

Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama. Verta atkreipti dėmesį, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas byloje yra būtinas.

Vaikų dalybos skiriantis apima ne tik vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, tačiau ir bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymą. Teisės aktai numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nustatoma pagal tėvų susitarimą. Tuo tarpu kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti. Dėl šios priežasties, tėvai, reikšdami reikalavimus ar atsikirtimus teisme dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi labai gerai įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes.

Apibendrinant, skyrybos ir vaikų dalybos, kuomet tėvai nesutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su jais tvarkos, yra sudėtingas tiek emocine, tiek įrodinėjimo prasme. Labai svarbu ir tai, kad tokiame skyrybų procese yra žalojama vaikų psichinė sveikata. Dėl šių priežasčių skyrybų advokatai visuomet skatina tėvus taikiai susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos. Vis dėlto, jeigu sutuoktiniams tokio sutarimo rasti nepavyksta, skyrybų advokatai yra pasiruošę padėti. Su mūsų skyrybų advokatų pagalba skyrybos ir vaikų dalybos gali būti lengvos. Jeigu nesutariama dėl konkretaus teisinių paslaugų paketo, advokatų paslaugų kaina yra 100 EUR už vieną paslaugų teikimo valandą.

Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Visuomet pasiūlysime tinkamą ir gerą sprendimo variantą bei atsakysime į rūpimus klausimus.