Skyrybos Norvegijoje

Skyrybos Norvegijoje – gana aktuali tema daugeliui lietuvių, kurie kartu su savo šeimomis išvyko gyventi į šią šalį atsivėrus Šengeno erdvei. Tai taip pat aktuali tema ir tiems, kurie išvyko, o jų sutuoktiniai liko gyventi Lietuvoje. Šeimoms, priėmusioms sprendimą skirtis, ar asmenims, norintiems skyrybų, kai vyras ar žmona užsienyje, kyla klausimų kurioje šalyje teikti dokumentus dėl santuokos nutraukimo, kokios yra sąlygos norint skyrybų bylą vesti Lietuvoje, taip pat ar būtina dalyvauti skyrybų procese, jeigu jis vyksta Lietuvoje. Skyrybos Norvegijoje – viena iš mūsų skyrybų advokatų praktikos sričių, todėl jeigu ir jums kilo panašių klausimų – nedvejodami kreipkitės.

Sutuoktiniams turint nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje, arba esant skirtingų pilietybių, laikoma, kad santuokos nutraukimo byla turi tarptautinį elementą, kuris reiškia, kad skyrybų byla yra susijusi su keliomis valstybėmis. Siekiant nustatyti, į kurios šalies teismą reikėtų kreiptis dėl santuokos, turinčios tarptautinį elementą, nutraukimo, reikia vadovautis tarptautinėmis teismingumo taisyklėmis, kurios gali būti įtvirtintos Europos Sąjungos teisėje, dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse dėl teisinės pagalbos arba nacionalinėje teisėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktas.

Kadangi Norvegija nėra Europos Sąjungos valstybė narė, be to, Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos šeimos bylose, jurisdikcija dėl santuokos nutraukimo turėtų nustatoma taikant nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles.

Lietuvos teisės aktai numato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai; Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Vis dėlto, šios nacionalinės teisės taisyklės yra taikomos ne visada. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai abi bylos šalys (t. y. abu sutuoktiniai) yra Lietuvos Respublikos (kartu ir Europos Sąjungos valstybės narės) piliečiai, nepaisant to, kad nuolatinė jų gyvenamoji vieta yra valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė (šiuo atveju – Norvegijos Karalystė), nustatant šalį, kurios teismai turi juridikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, reikia vadovautis Europos Sąjungos teisėje įtvirtintomis teismingumo nustatytmo taisyklėmis, konkrečiai – 2003 m. lapkričio 27 d. Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, kuris be kita ko numato, kad jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta <…>; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai <…>. Teismai tokią poziciją grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje nurodyta, jog Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; ES teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, klausimus reguliuojant Europos Sąjungos teisės normoms, nacionaliniai įstatymai tiems klausimams nėra taikomi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad jeigu abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, sprendžiant dėl šalies, kurios teismai turi jurisdikciją nagrinėti jų skyrybų bylą, vadovaujamasi minėtu Reglamentu. Plačiau apie Reglamente numatytas teismingumo taisykles skaitykite „Skyrybos gyvenant užsienyje“. Kitais atvejais, kuomet, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – Norvegijos Karalystės pilietis, santuokos nutraukimo byla gali būti nagrinėjama Lietuvoje, remiantis aukščiau aprašytomis Lietuvos teisės aktų nuostatomis.

Kaip galima pastebėti, skyrybos gyvenant užsienyje pasižymi tam tikromis ypatybėmis. Tik tikslus reikšmingų faktinių aplinkybių įvertinimas ir taikytinų teisės aktų nustatymas gali lemti greitas skyrybas. Dėl šios priežasties verta kreiptis į skyrybų advokatus, kurie turi ilgametę patirtį dirbant su tarptautinį elementą turinčiomis santuokos nutraukimo bylomis. Skyrybos Norvegijoje – ne išimtis. Mūsų skyrybų advokatai yra padėję išsiskirti daugiau kaip 30 klientų, gyvenančių Norvegijoje, ar susituokusių su Norvegijos piliečiais. Nepriklausomai nuo to, ar skiriatės bendru sutarimu, ar norite nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės – galime jums padėti.

Jeigu neturite galimybės atvykti į Lietuvą ir su skyrybų advokatais konsultuotis tiesiogiai, tai galite padaryti ir internetu. Skyrybos internetu – tai mūsų advokatų teikiama skyrybų paslauga, itin aktuali Norvegijoje ar kitoje užsienio šalyje gyvenantiems lietuviams. Norėdami šia galimybe pasinaudoti, užpildykite svetainėje esančią santuokos nutraukimo anketos formą ir skyrybų advokatai netrukus su jumis susisieks.

Skyrybų advokatų paslaugų kaina yra nuo 100 EUR už vieną paslaugų teikimo valandą. Pažymėtina, kad nurodyta paslaugų kaina yra preliminari. Įvertinę kiekvieno kliento situaciją individualiai, visuomet pateikiame asmeninį pasiūlymą.

Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Visuomet pasiūlysime tinkamą ir gerą sprendimo variantą bei atsakysime į rūpimus klausimus.