Sugyventinių skyrybos

Gyvenimas nesusituokus yra dažnas reiškinys tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Tokioms poroms (šiame straipsnyje toliau bus vadinami sugyventiniais) nusprendus išsiskirti, iškyla nemažai klausimų, susijusių su sugyventinių skyrybomis – koks sugyventinių teisinis statusas, kaip turi būti dalijamas bendras turtas, kaip atgauti lėšas, vieno sugyventinio investuotas į kito sugyventinio turtą, ir kiti klausimai. Į šiuos klausimus atsako bei kaip apsaugoti savo turtinius interesus gyvenant nesusituokus pataria advokatas dr. Darius Sauliūnas.

Pirmiausia, ar sugyventiniai turi teisinį statusą?

Reikėtų atskirai kalbėti apie sugyventinius, kurie turi teisinį statusą, ir sugyventinius, kurie tokio oficialaus teisinio statuso neturi. Sugyventiniai, kurie turi teisinį statusą, pagal Lietuvoje galiojantį partnerystės institutą būtų laikomi partneriais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje partnerystės institutas nėra tinkamai reglamentuotas, yra visiškai nepraktiškas, oficialiai partnerystę įregistravusių sugyventinių praktikoje sutikti neteko. Kita dalis sugyventinių yra jokio teisinio statuso neturinčios poros. Be teisinio statuso gyvena labai daug porų ir tai yra gana dažnas reiškinys. Teisinio statuso poroje neturėjimas lemia, kad sugyventiniams skiriantis nėra taikomos įprastos taisyklės, kurios taikomos sutuoktiniams. Pavyzdžiui, gyvenant poroje įgytas turtas būtų laikomas asmenine vieno iš sugyventinių, kurio vardu turtas buvo įregistruotas, nuosavybe, nebent teisme būtų įrodyta kitaip.

Ar reikalinga atlikti kažkokius formalumus skiriantis sugyventiniams?

Kaip jau minėta, teisinio statuso neturėjimas poroje lemia, kad skyrybų, o tiksliau – santuokos nutraukimo, būti negali. Tokius klausimus kaip bendro turto padalijimas, vaikų gyvenamoji vieta, vaikams skiriamas išlaikymas ir kita, sugyventiniai sprendžia bendru sutarimu, kuris nėra tvirtinamas teisme. Jeigu susitarimo rasti nepavyksta, šiuos klausimus išsprendžia teismas pagal vieno iš sugyventinių ieškinį.

Jeigu sugyventiniai turi bendro nekilnojamojo turto, kaip vyksta jo padalijimas?

Jeigu nekilnojamasis turtas yra įregistruotas vieno iš sugyventinių vardu, tokiu atveju šis nekilnojamasis turtas ir lieka to vieno sugyventinio asmenine nuosavybe. Konfliktas praktiškai užprogramuojamas tais atvejais, kai vienas sugyventinis į šį turtą investavo nuosavas lėšas, o kitas – turtą tik įregistruoja savo vardu. O jeigu abu sugyventiniai investavo į bendrą nekilnojamąjį turtą, prisidėjo savo darbu prie šio turto statybos, įrengimo ar panašiai, tuomet sugyventiniai turi susitarti kaip turtas bus padalijamas. Jeigu susitarti nepavyksta, tuomet kyla teisminis ginčas, kuriame teismas, įvertinęs kiekvieno iš sugyventinių indėlį į bendrą turtą, nusprendžia dėl jo padalijimo. Tokiais atvejais dažniausiai vienam iš sugyventinių yra paliekamas turtas, o kitam sugyventiniui priteisiama atitinkama piniginė kompensacija. Verta paminėti, kad išlaidos advokatams tokiose bylose gali būti dar didesnės negu skyrybų bylose.

Kaip ir kas nusprendžia dėl sugyventinių vaikų gyvenamosios vietos, jeigu sugyventiniai dėl to nesutaria?

Jeigu sugyventiniams nepavyksta susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos, šį klausimą sprendžia teismas pagal vieno iš sugyventinių ieškinį. Bylose dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sąlyginai galioja principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“. Tai reiškia, kad kas pirmas iš tėvų pateikia teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei kartu pateikia prašymą nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su juo kol vyks byla, teismas nagrinėja tokį prašymą nedelsiant ir dažniausiai nustato laikinąją gyvenamąją vietą su tą prašymą pateikusiu tėvu ar motina.

Advokate, ką galėtumėte patarti sugyventiniams, kad tokių ginčų teismuose nekiltų?

Kad abu sugyventiniai jaustųsi saugiai dėl savo turtinės padėties skyrybų atveju, patartina teisinius klausimus išspręsti iš karto, dar iki kylant ginčui. Jeigu turtas yra įgyjamas jau gyvenant kartu, rekomenduojama įregistruoti šį turtą lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Jeigu turtas jau yra įregistruotas vieno iš sugyventinių vardu, tuomet galima kreiptis į notarą ir sudaryti turto padalijimo sutartį, turto dalies dovanojimo sutartį ar kitus sandorius, kurių pagrindu kitas sugyventinis įgyja nuosavybės teisę į turtą.