Alimentai vaikui

Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Visuomet pasiūlysime tinkamą ir gerą sprendimo variantą bei atsakysime į rūpimus klausimus.

Lietuvos įstatymai įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kol šeima gyvena santuokoje, vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tačiau nutraukiant santuoką tampa aktualu nustatyti ne tik sutuoktinio pareigą skirti išlaikymą vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu, tačiau ir tokio išlaikymo dydį, apibrėžiant jį konkrečia pinigų suma. Vaikų išlaikymui skiriama pinigų suma praktikoje vadinama alimentais.

Nutraukiant santuoką, teismas visuomet turi išspręsti ir vaikų išlaikymo klausimą. Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatomas ir vaikui mokamų alimentų dydis, alimentų mokėjimo tvarka ir forma. Tuo tarpu kai teisme reiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dažniausiai kartu reiškiamas ir reikalavimas priteisti vaikams tam tikro dydžio alimentus. Pažymėtina, kad vaiko alimentai gali būti priteisiami ir ne santuokos nutraukimo procese, t.y. tėvams esant nesusituokus ar neišsiskyrus. Tokiu atveju, jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ieškinį dėl alimentų priteisimo.

ALIMENTŲ DYDIS

Kaip jau minėta, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, abu sutuoktiniai turi bendrai nuspręsti dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir vaikų išlaikymo. Sutuoktiniai iš esmės nėra ribojami nustatant, kokio dydžio alimentai turi būti mokami vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu. Tačiau teismas, tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vertina, ar sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ir nepilnamečių vaikų interesų. Todėl sutuoktiniai, spręsdami dėl alimentų vaikams dydžio, neišvengiamai turi atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus, numatančius, kad alimentai turi būti proporcingi nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad orientacinis kriterijus, nustatant būtiniems vaiko poreikiams patenkinti skiriamo išlaikymo dydį, pripažintinas pusės valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis. Remiantis tuo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neturėtų būti įtvirtinti mažesni nei teismų praktikoje numatyti minimalūs alimentai, priešingu atveju teismas tokios sutarties gali tiesiog nepatvirtinti ir santuokos bendru sutarimu nenutraukti.

Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams priteisimo (nepriklausomai nuo to, ar šis reikalavimas reiškiamas kartu su reikalavimu nutraukti santuoką, ar atskirai), ieškovas turi suformuluoti reikalavimą dėl priteistinų alimentų dydžio ir formos.

Nustatant alimentų dydį, dėl kurio reiškiamas reikalavimas teisme, reikėtų vadovautis ta pačia įstatymo nuostata, numatančia, kad alimentai vaikui turi būti proporcingi nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisės aktai taip pat numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Remiantis tik įstatymo formuluote, gali būti sunku nuspręsti kokio dydžio alimentai vaikui turėtų būti priteisiami, todėl būtina vadovautis ir teismų praktikoje įtvirtintomis taisyklėmis.

Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio kilnojamas ir nekilnojamas turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Taip pat svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl, nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, būtina įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat ar bus patenkinti vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai ar polinkiai. Teismas, priteisdamas alimentus dviems vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo principas taip pat reiškia, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vis dėlto, teismų praktikoje pabrėžiama, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab – išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Įstatyme įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir kita.

Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje teisės aktai numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vieno iš tėvų ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tėvų turtinė padėtis ir vaikų poreikių apimtis šiuo atveju vertinama analogiškai, kaip ir priteisiant išlaikymą pirmąjį kartą.

Reiškiant teisme reikalavimą dėl alimentų priteisimo, turėtų būt išsakoma nuomonė ir dėl išlaikymo formos. Teisės aktai numato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Praktikoje dažniausiai sutinkama alimentų forma – tai kas mėnesį mokamos periodinės išmokos.

Alimentai vaikui priteisiami iki kol vaikas sulaukia pilnametystės. Pažymėtina, kad esant tam tikroms sąlygoms, alimentai gali būti skiriami vaikams, sulaukusiems pilnametystės. Plačiau apie tai skyriuje „Alimentai vaikui po 18 metų“.

PAGALBA PRISITEISIANT ALIMENTUS

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad siekiant prisiteisti alimentus vaiko išlaikymui ar siekiant pakeisti jau priteistų alimentų dydį, teismui turi būti pateikiama daug dokumentų ir kitų įrodymų, pagrindžiančių tėvų turtinę padėtį ir būtinuosius vaikų poreikius. Be to, tik profesionali teisinė argumentacija bei turimų įrodymų tinkamas panaudojimas gali garantuoti sėkmę, siekiant priteisti maksimalų alimentų dydį. Mūsų skyrybų advokatai sėkmingai atstovavo klientus daugiau nei 700 teisminių procesų, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikams skiriamo išlaikymo. Patikėkite savo vaikų finansinę gerovę šios srities profesionalams. Jeigu nesutariama dėl konkretaus teisinių paslaugų paketo, skyrybų advokatų kaina išlaikymo priteisimo bylose yra 100 EUR už vieną paslaugų teikimo valandą.

Tais atvejais, kai vaikas iš tėvo (motinos), su kuriuo nuolat negyvena, negauna jokio išlaikymo arba gaunamas išlaikymas yra per mažas, visada ne tik verta, bet ir būtina kreiptis į teismą. Žinoma, tai reikia daryti tik po to, kai tėvas (motina), su kuriuo nuolat negyvena vaikas, atsisako teikti (didesnį) išlaikymą arba nereaguoja į aiškiai raštu jam išdėstytus reikalavimus dėl alimentų mokėjimo.

Pagal vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaikui išlaikyti reikia skirti bent 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) sumą „į rankas”. Vadinasi, alimentus mokantis tėvas privalo mokėti mažiausiai 0,5 MMA dydžio alimentus vienam vaikui (2023 m. ši suma yra 316,50 Eur)